Grašiai, skatikai, grynieji, perkamieji, skambantieji, šlamantieji, žvangantieji: vadinkite juos kaip norite, bet pinigai svarbūs. Galim kalbėti apie užknisusį gyvenimą Tėvynėj, apie korumpuotą valdžią ir susiraukusius žmones, galim šlovinti naujus namus, su nuostabiais fjordais, knibždančiais lašišų. Bet, mieli broliai ir sesės, argi ne dėl pinigų mes čia suvažiavom?
Nepaisant to, kad didelė dalis pinigų išsikraustė į internetus, tuo būdu tapdami virtualiais ir neapčiuopiamais, grynieji vis dar yra apyvartoje ir kol kas niekur nesiruošia dingti. Taigi siūlau jums, atsinešti, jeigu turite, piniginę arčiau ir skaityti toliau, taip bus įdomiau. Ir galbūt, tik galbūt, geriau pažinodami tuos šlamančius popierėlius dėl kurių čia taip sunkiai lenkiam nugaras, lengviau priviliosime juos į savo kišenes.
Aš taip pat pasiėmiau šiek tiek Kronų, kompiuterį ir truputį pagooglinau.
Kalbame apie kroną – Norvegijos valiutą. 1 krona yra padalinta į šimtą orių (øre), kodas pagal ISO yra NOK, Norvegijoje dažnai naudojamas sutrumpinimas kr. Pavadinimas krone verčiasi kaip „karūna“. Šiuo metu cirkuliuoja 1, 5, 10 ir 20 kronų monetos ir 50, 100, 200, 500 ir 1000 kronų nominalo banknotai. Apie pastaruosius toliau ir papasakosiu.
Taigi pradėsime nuo 50 kronų banknoto. Jis yra žalias. Turbūt esate matę, jeigu nesate, tai pasiimkite ir apžiūrėkite, jeigu neturite štai jums nuotrauka:
Vyriškis su akinukais yra Peter Christen Asbjørnsen. Norvegų rašytojas ir mokslininkas. 15 Sausio 1812 — 6 Sausio 1885. Jis kartu su Jørgen Engebretsen Moe buvo norvegiško folkloro kolekcionieriai. Asbjornsenas ir Moe labai glaudžiai bendradarbiavo rinkdami visokius folklorus, todėl jų surinkti psakojimų rinkiniai dažnai minimi kaip „Asbjørnsen and Moe„.
Peter Christen Asbjørnsen gimė Christianijoje (pasirodo taip seniau vadinosi Oslas). 1833 pradėjo studijuoti Oslo universitete. 1832, būdamas viso labo dvidešimties metų, pradėjo rinkti ir užrašinėti pasakas ir legendas. Vėliau pėsčiomis skersai ir išilgai išvaikščiojo visą šalį ir papildydamas savo istorijas.
Pagal profesiją Asbjørnsenas tapo zoologu ir su Oslo universiteto pagalba atliko eilę tiriamųjų išvykų palei Norvegijos krantus.
1856 Asbjørnsenas atkreipė dėmesį į Norvegijos miškų nykimą, ir paskatino vyriausybę veikti šiuo klausimu. Jis buvo paskirtas “miškų valdytoju” ir keliavo per visą Norvegiją bei kitas šiaurės Europos šalis, ieškodamas metodų miškų išsaugojimui. 1876 iš šių pareigų atsistatydino ir išėjo į užtarnautą pensiją. 1879 pardavė savo didelę gyvūnų kolekciją gyvosios gamtos muziejui Airijoje (už 300 svarų J ).
Fone matome Asbjørnseno istorijos ”Vasaros naktis Krogskogene“ motyvą, taip pat primenantį jo, kaip miškininko profesiją.
Reversas taip pat nupieštas tos pačios istorijos motyvais.
Visi esam patyrę tą ramybę, beveik magišką jausmą, kai esi miške ir žiūri į idealiai lygų ežero paviršių, matai vandenyje atsispindinčius debesis, girdi laumžirgio zvimbimą ir užuodi lelijų kvapą.
Toliau šimtinė. Hundre lappe, kaip sako norvegai. Tiems kas nematėte šimtinės – pasižiūrėkite, labai gražus pinigas. O jeigu neturite – pasižiūrėkite čia:
Rūstaus veido moteriškė su skrybėle tai Kirsten Flagstad. Ji buvo Norvegijos operos solistė. Labai vertinama kaip Wagneriškas (dramatiškas) sopranas. Ji laikoma viena iš iškiliausių XX a. dainininkių ir daugelis operos kritikų vadina ją „the voice of the century“ (šimtmečio balsas).
Flagstad gimė Hamare, ir nors augo Osle, Hamarą visada laikė savo namais. Dabar ten yra įrengtas Kirsten Flagstad muziejus. Vėliau studijavo Stokholme ir toliau sekė ilga ir plačiai aprašyta karjera – kur ir ką dainavo ir ką veikė. Sutrumpinta versija – ji buvo labai gerbiama ir vertinama operos dainininkė sudainavusi daugybę visokių operų bei operečių.
Tiesą sakant, ji buvo tokia gerbiama, kad yra vaizduojama ne tik ant 100 kronų banknoto, bet ir štai kur:
O čia galite pasiklausyti kaip ji dainuoja:
https://www.youtube.com/watch?v=tAo_fTiZ2hY
Architektai Morgenstierne ir Eide 1929 metais gavo užduotį suprojektuoti Folketeatre (Liaudies teatro) pastatą Osle. Pastatas buvo baigtas statyti 1935 metais ir tarnavo kaip kino teatras iki kol Norvegijos Opera jį perėmė 1959 metais.
Banknoto antroje pusėje matome pagrindinės auditorijos išplanavimą.
Toliau turim dvišimtinę kupiūrą ir nuo muzikos pereinam prie fizikos. Vyriškis, kurio galva čia puikuojasi yra Kristian Birkeland. Jis buvo norvegų mokslininkas, labiausiai žinomas už tai, jog pirmasis išaiškino Šiaurės Pašvaistės kilmę ir veikimo principą. Gimė 1867 Osle, mirė 1917 Tokijuje.
Birkelando portreto fone matome šiaurės pašvaistės šviesas kylančias link Šiaurinės žvaigždės. Taip pat matome gerai žinomus žvaigždynus – Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo ratus.
Antra pusė vaizduoja dieną matomas šiaurės pašvaistės šviesas. Kadangi mūsų Žemės pusėje šios šviesos yra matomos naktį palei visą šiaurinę Norvegijos pakrantę, tai ties Svalbardu, Norvegijos salynu jos matomos ir dieną. Šių, dieną matomų šviesų atradimas, laikomas vienu sensacingiausių šiuolaikiame kosmoso tyrinėjime.
Toliau 500. Čia ta kupiūra, kuriomis kartais gauname algą (jeigu kartais gauname grynaisiais). Šimtinėmis nelabai patogu mokėti atlyginimus, kokie jie ten bebūtų šitoje šalyje.
Sigrid Undset buvo Norvegijos novelistė, Nobelio premijos laureatė. Undset gimė 1882 metais Danijoje, bet persikėlė į Norvegiją kai jai buvo du metukai. 1940 metais pabėgo iš Norvegijos į JAV, dėl savo kritikos nacistiniam režimui ir nacių okupacijai. Pasibaigus Antrąjam Pasauliniam karui, 1945 metais grįžo į Norvegiją.
Jos geriausiai žinomas darbas yra „Kristin Lavransdatter”, trilogija apie viduramžių gyvenimą Skandinavijoje, pasakojama per vienos moters gyvenimą ir patirtis nuo pat gimimo iki jos mirties.
Antroje pusėje yra „Nuotakos vainikas“ – pirmosios knygos iš trilogijos apie Kristin Lavransdatter pavadinimas. Vainikas vaizduojamas kaip meilės simbolis, apjungiantis tiek pasaulietinę tiek dvasinę meilę.
Na ir galiausiai turim 1000. Tai yra tai, broliai ir sesės, dėl ko čia esam, argi ne :D? Šviesiai violetinis ir šiek tiek didesnis nei kiti, šitas pinigas telpa ne į visas pinigines. Bet argi tai nėra kaifas, kai pinigas netelpa į piniginę?
Vyras su ūsais tai Edvard Munch. Jis buvo įžymus norvegų tapytojas ir graviūristas savo darbuose intensyviai eskaluodavęs visokias psichologines temas.
Žinomiausias jo darbas “The Scream” (Riksmas):
Taip – bičas ant tūkstantinės kupiūros, nutapė šį paveikslą ir čia šiek tiek išsiplėsiu nes pasirodė įdomu. “Riksmas” nutapytas keturiomis versijomis: dvi pastelės (1893 ir 1895) ir du tapybos darbai (1893 ir 1910). 1895 metų pastelė buvo parduota aukcione 2012 metais už 119,922,500 US$. Tai yra pati spalvingiausia versija, ir vienintelė versija kuri nepriklauso Norvegijos muziejaus kolekcijai. ”Riksmas” yra vienas iš geriausiai atpažįstamų paveikslų visame mene. Jis buvo plačiai aprašinėjamas ir interpretuojamas, dažniausiai kaip vaizduojantis šiuolaikinio žmogaus universalų nerimą.
Muncho portreto fonas yra pagal kito žinomo paveikslo “Melancholija” motyvus.
Antroje banknoto pusėje matome dar vieną Muncho šedevrą “The Sun” (Saulė). Šis darbas puikuojasi Oslo Universitete.
Tikiuosi, kad buvo nors truputį įdomu ir atleiskit už paviršutiniškumą. Iš čia galima išvesti daug atšakų ir pasakoti apie kiekvieną atskirai ir daug ir įdomiai. Dar yra monetos, bet apie jas kitą kartą – kaip sakoma „stay tuned for more“ 🙂
